Valėnų piliakalnis, vadinamas Pilale, Raudonkalniu, įrengtas Babrūnės upelio dešiniajame krante, į Dangės slėnį įsiterpusioje kalvoje. Senesnėje literatūroje dar vadinamas Cartų piliakalniu, kadangi papėdėje buvęs Cartų (vok. Zarten) kaimas. Kalva – buvusi Dangės kranto keteros dalis, kurios šiaurinėje dalyje buvo įrengtas Andulių piliakalnis. Valėnų piliakalnis datuojamas I tūkstantm. pab. – II…

Sauserių piliakalnis, vadinamas Pilale, Urbašiaus pilale, įrengtas į Minijos ir bevardžio upelio santakos slėnį įsiterpiančioje aukštumos kyšulyje. 2,7 km į pietryčius nuo Minijos ir Salanto santakos. Į šiaurės rytus įrengtas priešpilis ir papėdės gyvenvietė.Piliakalnis įrengtas I tūkst., apleistas II tūkst. pradžioje, greičiausiai prasidėjus kovoms su kryžiuočiais. Kūlupėnų sen., Kretingos r.Koordinatės:…

Kalno Grikštų piliakalnis su priešpiliu įrengtas Kartenalės II dešiniojo kranto aukštumoje. Piliakalnis su priešpiliu įrengti I tūkstantmetyje, naudoti iki II tūkst. pradžios. Ant jų stovėjo medinė pilis, saugojusi kuršių genties Ceklio žemės vakarines prieigas. Piliakalnis su priešpiliu apleistas XIII a. antroje pusėje, pietinių kuršių žemes užkariavus Livonijos ordino kryžiuočiams.Piliakalnis su…

Kalno Grikštų II piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, kurį iš šiaurės ir pietų pusių juosia gilios šaltiniuotos daubos, o iš vakarų – platus Minijos upės slėnis. Datuojamas I tūkst. – II tūkst. pradžia. Jame stovėjo medinė pilis, saugojusi kuršių genties Ceklio žemės vakarines prieigas.Piliakalnis apaugęs mišku, apgadintas ilgalaikių arimų ir iškastų…

Reketės piliakalnis, vadinamas Pilale, tai Blendžiavos dešiniojo kranto slėnyje stūksanti natūrali kalva, susiformavusi upei keičiant vagą ir plaunant aplinkines žemes. Ją iš pietų pusės juosia upė, o iš šiaurės – pelkėta pieva. Viršūnėje gynybinių pylimų ar pilies aikštelės požymių nesimato.Vietos gyventojai pasakoja, kad kalvelėje stovėjusi pilis, kurios gynėjai kovojo su…