Gaudučių piliakalnis, vadinamas Čerčesnagių kalnu, Čerčesnagiu, Pilale, Pilimi, kitaip - Gaudučių kalnas, spėjamas piliakalnis Alanto dešiniajame krante. Pietinis šlaitas nuplautas, griūna į Alantą. Piliakalnis apaugęs lapuočiais medžiais. Piliakalniui būdingų pylimų nesimato. Spėjamas piliakalnis preliminariai datuojamas I tūkstantmečiu.Padavimai mena, kad senovėje ant kalno stūksojusi pilis (todėl kalva vadinama Pilimi), o jos…

Prystovų piliakalnio vieta, vadinama Pilimi, Pile, Pilale, Dyburio pilale – spėjama piliakalnio vieta Minijos ir Mišupės santakoje.Pasakojama, kad seniau Minijos ir Mišupės santakoje stovėjusi pilis, kurios gynėjai žemaičiai gynėsi nuo kryžiuočių ir švedų. Nors kultūrinio sluoksnio ir piliakalniams būdingų įtvirtinimų nėra išlikę, manoma, kad piliakalnis šioje vietoje iš tikrųjų yra…

Dvarčininkų Pilalė, kitaip – Pilaitė, spėjamo sunaikinto piliakalnio vieta Salanto kairiajame krante. Iš šiaurės ir vakarų pusių kyšulį supa upės slėnis, šiaurės rytų pusėje – šaltiniuota griova, o pietuose ir pietryčiuose Pilalė susisiekia su aukštuma. Teritorija buvusi ariama, dirvonuoja.Piliakalniams būdingų įtvirtinimų (pylimų, griovių) ir kultūrinio sluoksnio nepastebėta. Manoma, kad kyšulyje…

Naujosios Įpilties alkakalnis, vadinamas Alkos kalnu, stūkso prie Skuodo kelio esančioje moreninėje kalvoje. Jo viršūnėje stovi medinė koplyčia, keletas koplytėlių ir kryžių.Pasakojama, kad ant Alkos kalno senovėje veikė pagonių šventykla, o šalia plytėjo šventasis miestas. Vėliau šventykla prasmegusi skradžiai žemę, o miestas sunykęs. Nuo seno ant alkakalnio gyventojai renkasi gegužinių…

Pelėkių akmuo su dubenėliais, vadinamas Velnio akmeniu, guli aukštumos viršūnėje, atokiau į rytus nuo Sūdėnų akmens ir į pietryčius nuo kelio į Senąją Įpiltį. Akmuo, geologinis ir kultūros paminklas, pailgas, 5,8 x 4,3 m dydžio, plokščiu paviršiumi, kuriame išgludinta apie 90 nedidelių, 3–4,5 cm skersmens duobučių. Seniau iš po akmens…