Nasrėnų kaimo senosios kapinės veikė XVI–XVIII amžiuje. Nuo XIX a. iki XX a. pradžios jose buvo laidojami savižudžiai ir nekrikštyti mirę kūdikiai. Kapinėse stovi koplytėlė, kuriai Švč. Dievo Motinos paveikslą 1836 m. dovanojo kunigas Motiejus Valančius. Prie paveikslo gyventojai rinkosi apsižadėti nuo ligų ir nelaimių. Adresas: Nasrėnai, Kūlupėnų sen., Kretingos…

Šioje vietoje buvusiose Pesčių kaimo ganyklose nuo XVI a. iki XVIII a. pabaigos veikė kaimo kapinės.1946–1947 m. slapta palaidoti prie Salantų žuvę partizanai: Bronius Jurčius, Bernardas ir Petras Pauliai, Jonas Salys ir Juozas Sodys. Jiems atminti 1997 m. Lietuvių tautininkų sąjungos Kretingos skyriaus iniciatyva pastatytas paminklas (projektavo inž. Vytautas Valiukonis).…

Tai XVIII a. pabaigoje įrengtos Salantų parapijos kapinės, kurios sovietmečiu tapo civilinėmis kapinėmis. Kapinėse stovėjo medinė Šv. Barboros koplyčia, kurios vietoje Salantų dvarininkas Leopoldas Gorskis 1824 m. pastatė mūrinę.Greta eilinių Salantų parapijiečių kapinėse palaidoti kunigai: Jonas Kontrimas (mirė 1868 m.), Juozapas Ščepauskis (1804–1880), Jonas Žiburinskis (mirė 1905 m.), Vincentas Kaušas…

Įrengtos 1795 m. Senojoje jų dalyje stovi medinė, Žemaičių kraštui būdingos sakralinės architektūros varpinė. Prie vartų stūkso įdomus antkapinis akmuo su 1881 m. iškaltu reljefiniu kryžiumi ir epitafija. Naujoje kapinių dalyje yra medinis paminklas partizanams (autoriai dailininkė Rita Gorodeckienė ir architektas Alfredas Gytis Tiškus), šalia kurio 1993 ir 1998 metais…

Grūšlaukės kapinėse palaidoti dievdirbiai Antanas Klanius-Klanevičius (1830–1920) ir Juozapas Paulauskas (1860–1945), skulptorius Antanas Mončys (1921–1993), Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio dalyvis Adolfas Kontrimas (1917–2006). Kapinių viduryje stovi medinė koplyčia su 1749 metų sienine tapyba. Adresas: Peldžių g. 7, Grūšlaukė, Darbėnų sen., Kretingos r.Koordinatės: 56.07305, 21.406445

Erškėtynas (Kadagynų miškas). Unikali sakralinė vieta Darbėnų sen., Joskaudų miške. Manoma, kad kadaise čia buvusi pagonių šventykla. 1926 m. ant akmens, prie kurio išteka gydomąja galia garsėjantis šaltinis, vienai Lazdininkų kaimo gyventojai apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Tais pačiais metais pastatyta medinė koplytėlė, o 1930 m. - daug didesnė mūrinė koplyčia.…